kas

1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kám, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kái, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I. pron. inter. 1. koks žmogus, daiktas, dalykas ar reiškinys
a) tiesioginiame ir netiesioginiame klausime: Kàs tas? K. Kàs čia nusidavė? K. Kàs turite mano lazdą? J. Kas čia girdėt? J.Jabl. Kas jam dabar daryt? J.Jabl. Kas gi betikės, kad žaltys jai piršos, kas už jo tekės? S.Nėr. Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? A.Baran. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvežtų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel. Kas jau bus iš mūs, kad taip gyvent nesiliausim? K.Donel. Kàs vakar buvo atejęs? Als. Kas brangus buvo ant turgaus? Gršl. Kas yra, kad neklausai? Rm. Sakyk, kas yra? Grž. Ar nematei, kàs tokios bobos nuėjo? Skr. Asaba arba daiktas, apei kurią kalbama yra, vadinasi veikėju subjektum ... ir atsiliep klausant (klausiant) kas? arba ka? S.Dauk. Nežinau, kas čia padarius Pn. Juk jūs patys gerai žinot, kas ubago stonas (d.) Nm. Tu gal ir nepamisli, kas do te gražybės Trgn. Bet kas žiemai dar reikės, trumpai pasakysim K.Donel. Cypėje maža teatsiskiria, kas diena, kas naktis Žem. Kas nebūdamas (kas bebūtų), vienok sunku buvo lietuviams toj gadynėj grumties su dauggalviu smaku S.Dauk. Ko jie iš tavęs nori? J.Jabl. Ko dabar skambina? – Pietų J.Jabl. Ko čia būta? – Ugnies J.Jabl. Ko meto (ką beveikia) ligonis? J.Jabl. Ko čia pili tą maišą? J.Jabl. Ko (kieno) ratais nuvažiavo? OG363. Kõ (kieno) itas berniukas? OG270. Nu ko tau tę reikia? Lp. Ko verts žiedužėlis? JD524. Na, šitas diemedis nežinai nuo ko? Pbs. Ko daugiau [reikia]? Ben gerai eina . Nežinai žmogus, ko stvertis, nei ką pradėt P.Cvir. Kienõ tas laukas? K. Iš kur? Kieno esi? SD121. Kieno (keno, kano) duoną valgai? J.Jabl. Kieno čia būta, išjota? J.Jabl. Kieno tas yra abrozas ir parašas? BPII496. Tai, ką surinkai, kieno bus? DP211. Išsigando padūmodama, kieno dabar būsianti Jrk17. Kien tę arkliai vaikščioja? Kls. Kam čia rašai laišką, ar vėl sūnui? J.Jabl. O kamui teko ragai? JV883. Ką tu man duosi? K. Ką tu čia šaudai? J.Jabl. Ką veiki? R401. Ką jis dabar darys? J.Jabl. Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų: ką, ką, ką? ką jums atnešti? A.Baran. Matutyte mano mieloji, ką aš tau nusidėjau? NS577. Ką̃ sakai? Als, Slnt. Mergyte jaunoji, ką tu darysi? KlpD1. Pasakyk, mergele, ką padarė iškados? JD1068. Ką veiksu nepaklausęs? MitI67. Kan gi mumus padarei tatai, mieliausias sūnau, jog mus teip užsmūtijai? MP58. Už kai tu jį mušei? Lp. Kaũ valgysi, kaũ darysi? Vdk. Kaũ sakai? Krtv. Kuà sakai? J. Jonai! – Ką? (ką sakysi? ko nori?) Krtv. Tėvai, ar matai? – Ką̃? Als. Aš nežinau, ką veikti K. Eik, parėjęs pasakysi, ką girdėjęs J.Jabl. Aš nugirdau, ką̃ ten šneka, ir supykau J. Kam sakai, teik, ką̃ tu žinai, neslėpk J. Nieks iš pradžios nesuprato, ką jis nori Jrk51. Kuo dabar avėsi? J.Jabl. Kuo jis sirgo? J.Jabl. Kuo jį kaltina, įtaria? J.Jabl. Kuo jis skiriasi? J.Jabl. Kuo gi tu išsimokysi? Slm. Kuo jis geresnis už tave? J.Jabl. Kuo jis dėtas? J.Jabl. Kuo jis gyvena? J.Jabl. Kuo tu juokiesi? J.Jabl. Kuo man bus gera marti? Mlt. Kuo čia aš (kuo čia dėtas)? . Kuo jūs sušerat tiek šieno (kas suėda tiek daug šieno)? Slnt. Kuo tos skruzdėlės kaltos, kad jas badote? Lnkv. Pavyto šėkelis, sulyso žirgelis – kuo aš benujosu pas savo mergelę? Tl. Duok ir broliui obulą – o kuo ans šuo? Ggr. Kuo jūs abejojat? J.Jabl. Mergele mano, jaunoji mano, kuo mane brokavoji (atsisakydama tekėti)? Vrn. Kuom mudvi prausiv baltas burneles? JD479. Kuom aš tavei nusidėjau? JV476. O kuom tu seikėjai, oželi mano? LB57. Kuomi aš tau užmokėsiu? JV1075. Klausyk ir suprask kožnas, kuo vadina krikštą 233. Kuoj vardu tavo sūnus? Švn, Lp. Mergele mano, jaunoji mano, kuoj manim brokavoji? Kb. O kuõj [negera] tau šitoj kepurė? Lp. Su kuoj tu buvai mieste? Pun. Kuõj burnelę prausė, kuõj burnelę šluostės? Sn. Dukrele mano, ... oi, kuoj tau pasdabojo tie mandri žaunierėliai? I171. Kame tavo tėvas? K. Kame buvai? J.Jabl. Kame tu lakstai? Skd. Kame yra svečiai? M.Valanč. Kame, kame (parodyk)! J.Jabl. Kame gi, ar gerai padirbta? Km. Kur tas, kame tas gilus ežerėlis? JD1513. Kur buvai, dukrele, kame vaikštinėjai? KlvD117. Kame kalti pentineliai, kame megztos kamanelės? KlpD108. Kame yra žadėjimas jo atėjimo? MT257. Kame yra, o giltine, geluonis tavo? DP187. Kame tavo brolis Habel? BB1Moz4,9. Kame virsim valgyt? Vėjas paskutinį puodą pagurino Arm. Kanà (į ką, kur) tu įlindai? Zt. Kanà tu neši? Zt. Kam tas jo balsas taria ir kan jis lietuvius šaukia? . Kop atėjo? DP583. Kop akis ir rankas kelsim, ką melsim? 453. Kienump čia tiek vaikų? Lz. Teip nežinos, kur svietas su savo turtais dėsis, kamin apsivers AruP100. Nežinai, ižg kur atait' arba kanà eit' DP451. O ana sakė uošvei savo, kampi dirbo ChRut2,19. ^ Kas meilesnis už tėvą motiną? (krosnis) ST605. Kas nutunka nepenėtas? (ledas) ST605. Be ko nei vienas žmogus negali būti? (be vardo) Ck.
b) sušunkant, paneigimą reiškiant: Gal dainą kokią moki, teta? – Kas ten mokės (nemoku)! Grv. Batus norėjom padžiovinti: kas tau laikys! – vaikas tujau ėmė ir nuvilko nu pečiaus Vkš. Kas tau, žmogau! Lp. Gal parvežė miltų? – Kàs jums! Alk. Kas man rūpesnis! Dr. Kasai kaltas, dukterėle, daviau visą valią! . Ką tu te jį mokysi, daviau visą valią! . Ką tu jį mokysi, kad neklauso! Ds. Gal nebus lietaus? – Ką ten ne! Ėr. Ką te jam toks maišas! – užsimeta ant pečių ir eina Ds. Ką tai kalbėti! – daug geresnis, ką tai lygyt! Kp. Kame buvę gudruoliai! LzP.
2. koks, kokia
a) tiesiogiai ir netiesiogiai klausiant: Atsibudęs klausiu: Kas stotis? Tt. Reik matyt, kas širdis Jrb. Gal ir atsisuko vėjas, kas dyvai? Pc. Kas čia velnias užkabins? Al. Bet sakyk man, kas velnias su tuo urednyku? Žem. Tai kas priežastis, kad tiek maža teišlaiko egzaminus? . Kas yra priežastis grieko? MT54. Kadangi tada zakonas dešimties priesakymų nė vieno negal apteisinti, kas gi yra jo nauda? MT51. Kàs čia par žmogus? J. Kas tu per vyras? KBI22. Kas per vėjas vakar pūtė? KlvD215. O kas šiandien do diena, kad taip liūdna par dieną? JD1120. Kas sode do paukštelis? JV787. Kas do svečiai ūlyčioje? JV255. Kas man do reikalas sakyt? Ds. Kas čia do per galas (koks dalykas, reikalas)? Rmš. Kas do per kalba žmogaus? Smn. Kas tas yra do per raguočius? PP14. Ir klausė Jį mokytiniai jo, kas tai būtų do prilyginimas SPI338. Neduok žalios mėsos (rūkyto kumpio) tokiam mažam, matai, kas čia žmogus dar! Vkš. Klausinėjo žirgelio, kas natūras bernelio Upn. Aš nežinojau, kas jojo būdas JV783. Po langu sėdėjau, per langą žiūrėjau, kas veidas bernelio, kas plaukas žirgelio Dglš. Kaipgi gyvas ir ko gi reikalai tamstos? IV382. Ką per darbelį dirbai? KlvD55. Ką jūs turit do ženklą? FrnS133. Kuo jis vardu? Švn. Pasiteirauk, kuo brangumu tavoras? J. Kuo keliu didybė jo eina? J. Įėjo, pasakė, kuo reikalu . Žinoti reikia taipo ir tat, kuo būdu mes tos meilės nuodalnykais būti galime SE129. O farizeušai išėję susirodijo prieš jį, kuo būdu užmuštų jį BtMt12,14.
b) nustebimą ar klausimą su nustebimu reiškiant: Kas to vaiko įstabumas, gabumas! Grz. Kas jo pečiai! Ln. Kas ten žemės bagotis! S.Dauk. Kàs ganykla (kokia prasta)! J. Kas tų rūtų žalumas! JD748. Kàs ta (tat) durnumas žmonių! KlvrŽ. Avižos kas avižos! . Milas kas milas (labai gražus)! Šts. Kas mynės, kas kūlės, kas viskas! – jaunam juokai: darbas lengvas Ggr. Tu, Viešpatie, kas platybė! . Kas strokas, kad pagada! Skd. Sudės pinigų kelionei, kas čia bėda! Pc. O koks te šokis, kas uliavonė be aukso žiedelio, be vainikėlio? JD910. Kas tai pyvas, kas ne pyvas, taip labai geltonas? KlvD192. Kas tai raštas, kas ne raštas! Iš kraštelio brolio vardas, viduryj seselės KlvD192. Kas aš tebebuvau! – penktų metų, o dabar jau šimtmetė senė Šts. Kas tu, kas jis (koks didelis skirtumas tarp jūsų)! A.Baran. Kàs ne ranka (kokia maža) to vaiko! Als. Kas ne puikis – toks klyksenos balsas! Šts. Kas per puikus paukštelis, kas per dailus balselis? KlpD50. Ale, mama, ką aš per paukštį turiu! J.Jabl. Kas per kiaulė, kas per paršai! Lp. Kas do per kalba to žmogaus! Smn.
3. kuris, katras (tiesioginiame ir netiesioginiame klausime): Kas ta diena buvo, kad tu man davei? J. Kas tie metai buvo, rodos, penktiejai (1905)? Šts. Kažin kas nueisim pažiūrėti karvės? Pc. Kuo laiku parkeliavai? KBI39. Kuo (kuriuo) metu jis čia vakar buvo? J.Jabl. Oi berneli, oi jaunasis, kuo metu begrįši? D74. Įdomu susekti, kuo būdu ir metu yra išsiskyrusios ir susidariusios atskiros kalbos tarmės J.Jabl. Kuo metu jis yra tokią valdžią įgavęs, negal to regėt A1884,81. Kuo būdu adventą apvaikščiot DP4 (paraštėje). Išejo sėjėjas sėtų sėklos savo, o kuo metu sėjo, nekurie puolė pas kelią MP97. 4. kas tokio, didelio čia daikto, nieko nereiškia, kokia nauda: Kas, kad turiu lempą! Ėr. Tai kas, kad buvau! A.Baran. Kas tai yra bajorui šimtą vėzdų: by stačiom Kp. Kas iš tavo aukštų kraičių, kad ne audėjėlė? JV315. Kas iš gromatėlės, meiliųjų žodelių, kad nėr mano bernužėlio, laukų artojėlio? JD1128. O kas man! nei šilta, nei šalta Sl. Kas ubagui, kad kaimas dega! Ukm. Kas dangus man, kas man žemė, kas man viskas be tavęs? K.Bink. Kas tad man nugis: aš nėko nebijau, piningų pasigavęs (įsigijęs)! Lkž. Nieko, dar tegu padžiūsta, kas tę! Lp. II. pron. rel. 1. žmogus, daiktas, dalykas, kuris...: Kàs yra grisęs ant ko, tai pats kraujas puola ant pamatymo to žmogaus J. Kas nori laimę darbu pasiimti, tam mūsų žemėj gera ir gražu V.Mont. Kas ryto nemato, kas nieko nestato, tam vietos nebus naujo darbo būry K.Kors. Kas laisvės spindulį nors kartą regėjo, kas gamtos grožybes mintimis bučiavo, kas skraidė svajone padangės takais, – tikėk manim, drauguži, tas laimę regėjo A.Vien. Kova tarp to, kas sena ir kas nauja, tarp to, kas miršta ir kas gimsta, – štai mūsų vystymosi pagrindas sp. Tai man porą vištelių duok, už ką tave nuo vilko išgelbėjau BsPI9. Dovanoja, kas kuom gali: lopinuku, divonu Dv. Pašokęs apsitaisiau kuo turėjau Žem. Kas būtų žvieję, būtų sužvieję [mane] per margą lydekėlę J.Jabl. Kas tik buvo, visi gavo A.Baran. Nėr vėl teisesnio daikto, kaipo ataduoti tam tai, kas kamui priguli VoL71. Kas nedoras – nedoras, bet darbininkas . Kas kienõ – kieno (kas kieno yra, tai ir tebūnie) KlvrŽ. To, ko pakako vakar, nebepakanka šiandien . Man tokis ne žmogus, ką sa[vo] kalbą pamiršta Mrp. Kuõm ataduosi, tuom bus gerai Trgn. ^ Kas dirba, tas ir tura Pln. Kas ieško, tas ir randa J.Jabl. Kas ars, tas nepavargs VP22. Kàs vilko nasruos, tas uodego[je] J. Kas daug girias, tas mažai dirba LTR. Kas kasa, tas ir lesa LzP. Kas nori žinoti, tas tegul klausia A.Baran. Kas pirmesnis, tas geresnis M.Valanč. Kas tepa, tas ir važiuoja Sim. Kas didesnis, tas nebus mažesnis Nj. Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia Sln. Kas nori kartis, tas ir virvę randa Ds. Kas par daug, tas par daug! Grž. Kas teisybė, tai ne melas Grz. Kas juoda, tai ne balta Ds. Kas mėsa, tai ne žuvis (mėsa geriau už žuvį) Slk. Kas davė dantis, duos ir duonos J.Jabl. Kas miltus vartoja, miltuotas tampa ST451. Kas aukštai lipinėja, tas skaudžiai puola ST541. Kas nenori trečioko, tas negaus šeštoko (kas nevertina mažo, negauna ir didesnio) ST609. Kas tau malonu, – ir kitam daryk, o kas tau nemalonu, – ir kitam nedaryk ST357. Kas žadėta yra, turi būti atitesėta ST565. Kas tau nemiela, ir kitam nedaryk J.Jabl. Kas prabūta, kaip nebūta Ds. Kas tur, tam ir reik S.Dauk. Kas plačiai rėž, tam siaurai tetenk S.Dauk. Kas veža, tą ir plaka Vl. Ko norėjo, to ir gavo Škn. Ko sau nenori, to ir kitam nelinkėk S.Dauk. Ko akimis nepriveizėsi, tą kišene užmokėsi S.Dauk. Ko nemitęs, žiemą pramitęs (vadinasi, pakankamai turiu nuopelnų) ST621. Ko šile nėr, to ir prašo ST297. Ko breda (brenda), tą ir išbreda (ko ieško, tai ir randa) ST295. Kieno skylė, tas ir lopo Jnš. Kieno vaikai, to ir vargai VP24. Kieno galia, to ir valia S.Dauk. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus S.Dauk. Kieno laki, tam ir lok Žem. Tegul baras, kano dvaras Krok. Kam niežti, tas ir kasos J.Jabl. Kam senobėj buvo laisvė, tų dabar nebėra BM454. Ką kam skauda, tas tuo ir skundžiasi . Ką pasėsi, tą ir pjausi Pln. Ką išginei, tą ganyk Sln. Ką tėvas svajoja, tą vaikas nuveikia Sim. Ką sudėjo tėvelis, tai prarado sūnelis (ką tėvas surinko, tai sūnus iššvaistė) ST393. Ką nuderėsi, nemokėsi Ds. Ką vasarą įvažiosi, tą žiemą išpešiosi M. Lipšnų liežuvėlį plakė, nėra to viso, ką sakė Nm. Kuo vilkas gimė, tuo ir karš Žem. Kuo vadinsi, tuo nepagadinsi Pj. Kuo pats kvep, tuo ir kitą tep Sr. Kuo turiu, tuo duriu K.Būg. Kuom turiu, tuom duriu Ml. Kame šuo lo[ja], ten ir laka M.Valanč. Kame kirvis, ten ir kotas M.Valanč. Ir daryk tatai, kuo tu tiktai mėgsti DP10. 2. koks: Ne koks audimas, kas jos verkimas Kp. 3. kuris, katras: Nematau žmogaus, kas galėtų vėliavą paimti Lnkv. Nėra žmogaus, kas pamokytų . Turiu per laukelį jauną mergelę, kas nuramina mano širdelę Všk. Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado A.Baran. Žmogus, ką čia buvo, jau numirė A.Baran. Ji mano avižas išbėrė, ką padaviau arkliams Tat. 4. nom., dat. žmogus (žmogaus), žmonės (žmonių), kuris..., kurie... (dirba, rūpinasi, dirbtų, rūpintųsi...): Ar yra tenai, kas darbą dirba (ar yra tam žmogus)? J.Jabl. Yra kas juo rūpinas, kas jį priglobia, nuskundžia J.Jabl. Ar bus kas važiuoja? Jnšk. Virk virk, bet ar bus kas valgo? Rk. Nėr kas palieka prie to vaikelio Rk. Neturi kas ją gerai prižiūri senatvėj Jnšk. Nėr kas aria Kp, Sl. Nėra kas už ją atneša Grž. Maža žmonių buvo – nebuvo kas dirba Lnkv. Išbučiavo jaunas mergas [kariai], kad būtų kas grįžtant laukia B.Sruog. Atsiras kas padãrai (atsiras tam žmogus) J.Jabl. Gerai, aš surasiu kas parašai Kp. Jie neturi kas darai Sl. Nėr kas gerąs (geriąs) Slnt. Ar neturiat kas paraginąs, kad nedirbat? Als. Kad būtum anuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Nėr kas padedąs M.Valanč. Vargiai augau be matutės, nėr kas kraičio krauna NS1170. | Tenai nėra žmogaus – nėra kam dėkui sakyti . | Nėra kam valgo (nėra valgytojo) Dsn. Nėra kam kruta (dirba) namie – maža svieto (nėra darbininkų) Švnč. Yra kam gi eina Dglš. Nebus kam gieda Gmž. Į pilvą įvarysi peilį, ir nebus kam ištraukia Krns. Nėr kam turgun važiuoja Ds. Visi išvažiuo[ja], nebūs nė kam karvių ginti KlvrŽ. Anas turės kam žuvis ėst' Tvr. Nebuvo kam pirmai į mano sielą prašnekėti . Kad nėra kam, reik dirbti pačiam M.Valanč. Nėra kam joti į karužėlį JD1137. Neturiu matušės – kam kraitelį kloti, a nė tetušėlio – kam dalelę skirti JD551. 5. daiktas, dalykas (daikto, dalyko, daiktą, dalyką), kurį (kuriuo) reikia ar galima vežti, imti...: Nėr kas turgun veža (nėra to, ką galėčiau vežti parduoti) Ds. Nueinu šieno atnešt – nėr kàs ima (nėra šieno) Švnč. Nėr kas labai siunčia Ad. Nėr kàs kelą̃s, t. y. nėra ką kelti, nėr šeimynos, par tai miega lig dienos J. Nėra kas pjauną (nėra ko pjauti – nėra žolės) J.Jabl. Nė vienas nežinojo kas dabar bedarą J.Jabl. Jis žino kas darą J.Jabl. Yra kas klausyt, kai jis pasakoja Brt. Yra kas art, ale kas iš to Rmš. Nėr kàs padaryt Ds. Nėr kàs ir minėt, kad nėr kas puodan dėt Tvr. Nėr kas girt negiriamas daiktas Ds. Da dabar yra kas paėst (yra žolės) Vlkv. Ėst nėr kàs labai (nėra žolės) Tvr. Nė valgyt nėr kas, nė nieko VoL300. Yr ko veža, vaikų yra (tai manęs nebenuveža, veža vaikus) Dglš. Neturi berniokas ko valgo Lkm. Geram žmogui nėr ko gaili Ds. Nėr kuõ gano: šuva pavogė botagą Ds. Reikia šienas vežt, nėr kuõm veža Tvr. Kad ir būt ko duodą, nėr kur insipilt Užp. Gaspadinė neturi ko užsigavėti Brž. Dėkui! – Nėr už ką! Jnšk. Nėr kuom apsiaut, kuom apsivilkt Mšg. Turi kuõm sugaut Mšg. Tabokos turim kiek reikiant, tik nėra kuo įdegti Grž. Neturi kuo ažsimušt Ds. Nebeturėjau kuo pradėt gyvent Kdn. Mama nebeturi su kuo valgyti (dantų nebeturi) Jnšk. Nėr kuom važiuoti: nei ratais, nei rogutėm Sdk. Čia turi, krikščionie, ko išmokt ir kuo kaltintis, ir kuo palinksmintis DP178. Nerandu kuoj stalo nušluostyt Lp. Tik neturiu kañ įpilti, o duotau tau miltų . III. pron. def. 1. kiekvienas: Kas diena SD31. Kas metai SD32. Ir kàs metai Anykščius miško kuoptų varė A.Baran. Šitoj obely kàs metai yra obuolių Slm. Dar turite dėti kas metais pinigus srš. Kas kartas SD87. Šventė kas metas švenčiama R214. Jau kas žingsnis kojos ilsta, kas sekundė kraujas vėsta S.Nėr. Dabar kas žingsnis atsiveria nematyti vaizdai P.Cvir. Kas minutė judėjimas mieste darėsi gyvesnis J.Dov. Lankyk, mergele, žalias rūteles, žalias rūtas kas vakarėlis JD549. Aš pakukuočiau savo močiutei kas ryts, kas vakarėlis JV1003. Kas vakars kukavo, kas rytelis lingavo Rt. Kas četvergas vis girtas Sdk. Kasiulienė kas viena naktis sapnavo vyrą V.Krėv. Kosulys kas laikas didžiau smaugė LzP. Ten kas laikas savo dovanas dėjo vargšė motina sūneliui pasidžiaugti LzP. Kàs mielą dieną dirbti K. Kàs sykį K. Drugys jį krečia kas antrą dieną KBI39. Kas metą švenčiama diena R214. Kas trečią dieną grįžtąs R140. Kas dieną oras vis labiau šviesėja T.Tilv. Ei, dirbau dirbau lendrių tiltelį; lankysiu mergelę kas vakarėlį JV1035. Kas vieną subatą piršliai atvažiuoja Mrp. Kas rytelį kukavo End. Aš tave lankysiu kas vakarelį D48. Verks mūsų broleliai ir žvengs žirgeliai kas mielą adynėlę A1884,259. Kas naktelę tylią žvainą lanko jauną mylimasis K.Bink. Kiek išmirusių bičių jūs kas pavasarį savo auliūse randat S.Dauk. Banginis kas mažą valandikę turi iškilt į viršų oru pakvėpuoti . Kad užlaikytų ketvirtą lieką dieną mėnasio Adar ir penktą lieką dieną jo kas metai ChEst9,21. Ma[n] sveikatėlė ką dienõs, tai vis geryn Rod. Kap žukalėm, – mūs penimis ką dienõs nuej[o] riebyn Rod. | Būdavo kàs kilometras karčema Slm. Kas ubagas gira savo kriukį Šts. Abudu sapnavome ... kožnas (kas gi) savo sapnį BB1Moz41,11. Kas antras vyras iš eilės išėjo A.Baran. Kas dešimtą kareivį nukirto A.Baran. | Ir eina kàs sau (kiekvienas atskirai) namo Lkm. Ir, atrodo, toli taip be galo tie laikai, kai jie dirbo kas sau . Dabar jau kas sau genam Arm. Visi kas sau išsiskirstė BsMtII222. Apsėjo kas savo dalį . Žėdnas kas sau traukia Rod. Išsiskirstė mano vaikeliai kas po sau . | Vaikai, kas kur pagavę, išsisklaistė Rod. Likę be priežiūros, pastotininkai pasuko arklius kas kur . O kas šakelė – raiba gegelė JV841. O kas šakelė – aukso spurgelė LB99. O kas kampelis – mažas vaikelis, o dar ant pečiaus trejetėlis (d.) Lp. ^ Kàs kraštas, tai kalba Tvr. Kas kiemas – tas būdas Lkv. Kas gadynė – tas mada Dr. Pavasarį kas pagalys – tai malka, o rudenį kas gyvulys – tai mėsa Lp. Kas plaukas – tas lašas [prakaito] Rod. Kas galva – tatai išmintis DP458. 2. niekas: Be vieros negal kas intikti Dievui BPII127. Be ko sugrįžo namie S.Dauk. Aš nė apei ką nežinau, ale tiktai kalbėjau iš mano papročio P. Nesu nė kuo kaltas tus akmenis skaldyti, ir tu skaldyk! Plng. Vienas nesu nė kuo kaltas irti, ir jūs irkiat Plng. 3. vienas – kitas: Visi vyrai sukruto: kas artų, kas ekėtų, kas šieno pjautų A.Baran. Kas raitas, kas važiuotas, kas pėsčias bažnyčion duodas A.Baran. Pilnas daržas moterų: kàs ežias kasa, kas rasodą sodina, kas laisto A.Baran. Kas valstybei, kas sėklai, kas gyvuliam, o paskum kas mum liks Kp. Kala, cinksi, grūda, mala, kas ant suolo, kas ant stalo DvD180. Kam vakaruškos, kam dainuškos Pšl. 4. kitas: Kas gėrė alų, o aš arelkėlę JD1459. Kam žalias diemedėlis – ma[n] dygus eršketėlis JV202. IV. pron. indef. 1. kas nors: Nei tave kas pažįsta, tiktai sūnų S.Dauk. Čia yra sunku kas suprasti J.Jabl. Ar kas nauja girdėti? J.Jabl. Ar bus čia kas žmonių? Tršk. Gal kas turi aukso užslėpę? Ėr. Tai rytoj ateisime kàs Pc. Galgi čia taũ kas degina, kad skubinies? Ds. Ligi kas kur [bus], paspėsim dar pavalgyt Ds. Jupa arba kas kito nudaryta tuo krosu SD85. Kad kas tave pradės tvoti, nepaspėsi dėkavoti JD181. O tėvas visiškai nesijaudina dėl Karaliaus skolų, jam rūpi visiškai kas kita I.Simon. Kad kitas kas būtų jo vietoje buvęs, tai, ketvirtą dešimtį metų į galą varydamas, būtų iš tolo švietęs plike ir riebiu veidu Vaižg. Ar parvežei man ko pyrago [lauktuvių]? Žem. Nešės valgyti ko Šts. Dėde, ar parnešei mums ko? Grž. Pasilik večerei ko vaikui paduoti Grz. Kai nėra ko geresnio duoti, jos (avys) ir šiaudelius ėda Grž. Dėl kieno teliukų vilkas nežiūrės per tvorą Zr. Atsispiriu kieno žodžiamus SD444. Ne kienõ kito čia žąsys būs, kaip Jūzapo Als. Padarau kam ką gero, pikto SD160. Bet kad kieno nuodžias paminėt turime, tad personos minėt neturime DP271. Ar jis buvo kam tikęs? J.Jabl. Kam iš kelio eiti KBI50. Vaikam, kam – tai geri tokie obuoliai Ėr. Kad išvysčio savo maišą kam beturint (ką beturint), tujau pažinčio pavogtą Šts. Kamui kitamui dovanosi JV663. Jeigu jis būtų pavedęs vienam kam parašyti . Ar pasiėmei ką pietums? J.Jabl. Menkai begaliu ką̃ dirbti J. Darbas, kad ką̃ keistai padarysi, įstabus, t. y. visi stebas (stebisi) J. Palauk trupučiuką: aš ką pasakysiu, turiu reikalėlį . Ką̃ iš kõ iškvosti KI140. Kas ką sako, visų klauso A.Baran. Ką išvirus, ką iškepus, pati nesuvalgau NS644. Kas apie ką, o jis apie karvelius Vel. Išbruko, ir padaryk jam ką! Pc. Žmogus ką gera padaro Tat. Pasakiau ką – pasakiau, girtas buvau . Ar jis kuo geresnis už tave? J.Jabl. Ko pavalgęs – ne alkanas, kuom apsivilkęs – ne nuogas Ds. Bendrai gyvenu su kuo SD197. Ažukišk tu kuoj (kuo) itą skylę Arm. Ar nėra kame jo brolis sergąs? Žem. Gaišinu gyvenimą kame SD87. Su malda pas ką̃ (kopì) kreiptis KII347. Siunčiu kuop SD170. Betaig tatai šventas reikalas, kuris mus kop geresniop atveda DP356. Jei ką kamp panaudavau, ataduomi ketveriopai DP571. 2. bet kas: Tai ne kàs norės apsiimti K. Ką kas kalbėti, geriau tylėti Tr. 3. kažkas, kažin kas: Man tai kàs pasakė K. Bubtelėjo čia kàs, ar obalys nukrito? J. Tik ir vėl man kas ėmė zirzti paausin . Ir jam ką puode paliko Jrk23. Velnias lipino ir ką tokį ant paukščio pavidalo BsMtII11. Kien tai karvės vaikščioja po rugius. Eik pravaryk Arm. 4. kas kitas, kas nors kitas: Tėveli mano senasis, juk ir aš tavo, – ne kanõ JD876. Kien vaikai, o man reikia vargt Vrnv. | Žiūriu – ant lango gryčeliukėj žiba nė ugnis, nė kas BM210. Čia visaip prikalbėjo: ten cicilikas buvęs, kas ..., kaip mes nuvažiavom, nieko nebuvo . Tokios ten pievos, tokios kas (nekokios pievos) Skr. Kolei nueisim, kolei kas, – ir sutems A.Vien. Be to, prigrasė, kad jei kas ar kaip, tai ponai Puodžiūnai pasieksią jį, Mykolą, kad ir kažin kur jis būtų A.Vien. Jonuk, ar tu vesk, ar ko! Žem. Ar dirbk ėmęs, ar ką A.Baran. Ar eik, ar ką A.Baran. Tas tai jau amžinas griova: nei su juo pasišnekėsi, nei ką̃ Pkr. Visi miegta, visi ką, kaip aš ten eisiu par patį pakaitį Šts. Nešuos lazdą: ar šuo, ar ką (visam kam) Šts. Nebkenta, neb ką vaikai tėvų Šts. Anei teip buvo, anei ką Ukm. Nueisiu pas švogerį, bet vėl – gal nenori, gal ką, – manęs neaplanko . 5. koks nors: Klausė, ar jie ką reikalą pas karalių turi brš. 6. sakiniuose, kur kas nors skiriama, išskiriama iš kitų: Kas kas ras (kas ras, kas neras), bet jis ras . Kas ne kas (kas moka, kas nemoka), ė Jonas tai moka dirbti A.Baran. Ko ko, bet kvailių visur yra daugiau negu reikia B.Sruog. Jau kam teks, tai Juozapui A.Baran. Kam kam, o cigonui lašiniai rūpi Krn. Kam ne kam, ė Jurgiui tai sekas darbas A.Baran. Ką rasi neradęs ant kalnų viršūnių, o Alpių kovarnį tikrai rasi Blv. Ką davė valgyti, ką nedavė – darbininkas vis kantentas Plng. Jau ką barti, tai Gabrį A.Baran. Su kuo su kuo, tik ne su juo Šll. Jau kuo arti, tai jaučiais A.Baran. O kas dainuo[ja], kas nedainuoja, dainuo mano mergelė JD756.
◊ be kas (ką) jaũ už vis jau, kur ten (neigiant): Ar jau suverpei linus? – Be kas jau! Dar nepradėjau verpti! Als. Ar geresnis ligonas? – Be ką jau! Mirs Šts. Ar sveika? – Be ką jau (be kas jau), sergu Šts.
ir bùs kas esą̃s (ẽsanti, nebùvęs) didelis čia daiktas, kur čia ne: Apsimovė su kapališiu, ir būs kas esąs! Als. Ir būs kas esanti! Nūsproga, ne poni! Šts. Ar neisi prie darbo, ko čia terliojys, ir būs kas nebuvęs! Als.
ir ką, ir kas viskas: Ir ką, ir kas, viskas patiko: ir košę su pluta valgė Ggr.
jaũ ką gi ką jau ir besakyti, labai puikus, geras: Ė kvėpimas, jau ką gi! A.Baran. Veselios buvo jau ką gi! Skp. Krikštynos buvo jau ką gi! Vaižg.
kame ràsi kas gali būti geriau: Kame rasi, kaip Narmontienė yra gera bobutė! Šts. Kame rasi, kaip su kailiniais žiemą yra gerai! Als. Kame rasi, kaip po pastoge, kad lytus lyna Als. Kame rasi, kaip basam Als.
kas čià baisù didelio daikto: Kad pakars, kas čia baisu! Ėr.
kas be ko žinoma; kaipgi; kur ne: Kas be ko, ir jie susibara Slm. Ir pavasarį būna grybų, kas be ko! bet retai Als. Kas be ko, jei reikia, tegu ir užrėžia LzP. Kas be ko, o gamtoje galima atrasti dar daugiau žalingų reiškinių .
kas bùvo didelio daikto: Kas buvo, kad vainoj užmuštų S.Dauk.
kàs dė̃s nėra: Ar yra miške grybų? – Kas dės! Als.
kas (ko, ką) viẽtos visa kita, ir kita, ir taip toliau: Pagedo svirnalio jutryna, kas vietos, nebeįeitam Grg. Visi susirinko, susėdo už stalo, ką vietos, ir lauk, kas pradės valgyti Als. Prašo alaus, duonos, viralo ir ko vietos, kas anims patinka srš. Tasai žmogus yra didelis žmogžudys, bedievis ir ko vietos srš.
kas (kam) dárbo (dárbas, bėdà, galvojè, galvõn) nerūpi: Kas tau darbo, ko lendi? J.Jabl. Kas man ir tau darbo, moteriške? FrnS57. Kas jam galvoj, kad šeimininkas šaukia! P.Cvir. Kas tau darbas, kad mes turim šviežiapienę [karvę]! Pc. Man kas galvon, kad marti serga! Lp. Kas tau bėda, kad jis teip daro? Pn.
kas nekáita bepigu: Kas nekaita gyventi, jei turi ko valgyti Tl. Kas nekáita jums, vaikeliai, šiais čėsais, bėda mums buvo viečnastį einant Vkš.
ko gẽro galbūt, gali atsitikti, kad...: Tu, ko gero, nė nebeateisi .
kàs pakliū̃k bet ką: Žvirbliniai paukščiai lesa, kas pakliūk: ir grūdus, ir uogas, ir vabzdžius .
kám kõja, kám rankà atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja, kam ranka ir nuej[o] švirkšdamas kieman Arm.
nei (čià) ko, nei (čià) ką menkas daiktas, nieko nėra, paprasta: Pasipjovei vištelę, suvalgei, nei ko, nei ką Pc. Nei čia ko, nei čia ką – par valandą ir iškuopiau kaminą Pc.
nė kám ko nė į galvą neateina, neatėjo...: Man nė kam ko, kad jis galėjo supykti Alk. Man nei kam ko, kad tu galėtum sirgti Dkš. Aš ėmiau valgyt mėsą – nė kam ko, kad pėtnyčia Plv. Jai nė kam ko, kad čia toks jausmų mišinys glaistosi jos pastogėj . Taigi, taigi, Baltrau, kad man tai nė kam ko! Ašb.
nė (ne) už ką nebū́ti (neturė́ti, nelaikýti) nieko vertam būti; nebranginti, nevertinti: Tos dainos mums nė už ką nebuvo, nebranginom Šts. Kad tu šventės ne až ką neturi, te per amžius turėsi padielniką BM122. Jonai! – Ką? – Tu man nė už ką! (atsakoma juokaujant) Als. Marti močios (anytos) nė už ką nelaiko (negerbia) Slm.
tai ką gi ką jau ir besakyti; labai puikus, geras: Kad išsipustęs (išsišveitęs, išsipuošęs), tai ką gi! Slm.
tiek ko tiek, tiek to: Nuėjo žvakelė, ir tiek ko Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Kas — steht für: Konrad Adenauer Stiftung Kommission für Anlagensicherheit Klinisches Arbeitsplatzsystem eine niederländische Bank KAS, siehe KASBANK (Ursprünglich war der Name des Unternehmens KAS Associatie, aber es ändere seinen Namen im Juli 2002.) …   Deutsch Wikipedia

  • KAS — steht für: Konrad Adenauer Stiftung Kommission für Anlagensicherheit Klinisches Arbeitsplatzsystem eine niederländische Bank KAS, siehe KASBANK (Bis Juli 2002 KAS Associatie) ein ehemaliges professionelles Radsport Team, siehe KAS (Radsport Team) …   Deutsch Wikipedia

  • Käs — ist der Familienname folgender Personen: Christian Käs (* 1960), deutscher Politiker Ferdinand Käs (1914–1988), österreichischer Berufssoldat und antifaschistischer Widerstandskämpfer Siehe auch: Käse Kabarett Änderungsschneiderei …   Deutsch Wikipedia

  • kas — statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Laiško antraštės lauko, kuriame nurodoma kas išsiuntė laišką – siuntėjo asmenvardis ir jo ↑elektroninio pašto adresas. Lauko pavadinimas laiške žymimas anglišku žodžiu From. Pašto programa gali jį rodyti… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • kaş — kaş, lekesiz beyaz veya kara ta; I, 330; III, 22, 152 göz üstündeki kaş I, 424, 524; II, 328; III,152 …   Divan-i Luqat-i it-Türk Dizini

  • Kas — Kas, 1) Insel an der Küste von Arabien, unweit Mascat; Schafzucht; 2) Stadt im chinesischen Turkestan, am See K. südlich von Turfan …   Pierer's Universal-Lexikon

  • kȃs — m 〈N mn kȁsovi〉 kretanje konja brže od hoda, a sporije od trka i galopa, istodobno iskoračuju dvije suprotne dijagonalno položene noge …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • KAS — sigla nelle targhe automobilistiche e in usi burocratici, Kazakistan …   Dizionario italiano

  • kas — kȃs m <N mn kȁsovi> DEFINICIJA kretanje konja brže od hoda, a sporije od trka i galopa, istodobno iskoračuju dvije dijametralno suprotne noge ONOMASTIKA pr.: Kàsāč (Osijek, Dubrovnik), Kàsalica (Novska), Kàsalo (420, sred. Dalmacija, I… …   Hrvatski jezični portal

  • kas- — *kas germ., Verb: nhd. werfen; ne. throw (Verb), cast (Verb); Hinweis: s. *kasa , *kastōn; Etymologie: unbekannt; Literatur: Falk/Torp 42 …   Germanisches Wörterbuch

  • KAS — (pronunciamos cas ) sustantivo femenino 1. Sigla de la organización vasca Koordinadora Abertzale Sozialista ( Coordinadora Patriota Socialista ), España …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.